Oulu

Oulu suom. Oulu šved. Uleåborg
Miesto reginys
Oulu 65°01′0″ š. pl. 25°28′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Suomija
Provincija	Oulu provincija
Regionas	Šiaurės Ostrobotnija
Įkūrimo data	1605 m.
Gyventojų (2022 m.)	212 738
Plotas	214,2 km²
Tankumas (2022 m.)	993 žm./km²
Altitudė	15 m
Vikiteka	Oulu
Kirčiavimas	Òulu

Oulu (suom. Oulu) arba Uleoborgas (šved. Uleåborg) – šiaurinės Suomijos miestas prie Botnijos įlankos ir Oulujokio upės žiočių. Šiaurės Pohjanmos administracinio regiono centras. Per Oulu eina Kokolos–Kemio geležinkelis (yra Oulu geležinkelio stotis) ir plentas. Yra Oulu uostas (daugiausia išvežama mediena, plaušiena, metalų rūdos) ir Oulu oro uostas.

Oulu yra vienas didžiausių Suomijoje aukštųjų technologijų pramonės centrų – Oulu technopolis (daugiau kaip 140 elektronikos, informacijos, telekomunikacijų bendrovių, tarp jų bendrovės „Nokia Corporation“ įmonės). Vystoma, edienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus („Stora Enso“ bendrovė), chemijos (daugiausia mineralinių trąšų, sprogstamųjų medžiagų; „Kemira Chemicals, Inc.“ bendrovės įmonės), metalo dirbinių, maisto, odos pramonė. Turizmas.

Mieste veikia Oulu universitetas (įkurtas 1958 m.), Oulu taikomųjų mokslų universitetas (1996 m.), medicinos mokslinio tyrimo centras, Tietomos mokslo centras. Taip pat veikia Oulu universiteto, miesto ir Šiaurės Pohjanmos bibliotekos, konservatorija, dailės, Šiaurės Ostrobotnijos (kultūros istorijos), miesto ir kiti muziejai, botanikos sodas, teatras, simfoninis orkestras. Nuo 1994 m. vyksta Oulu muzikos video festivalis.

Architektūra

Mieste yra liuteronų Oulu katedra (1777 m.), licėjaus pastatas (1831 m.), rotušė (1887 m.) su rašytojo F. M. Franceno skulptūra, dailės muziejaus (1921 m.), teatro (1972 m.) rūmai.

Gyventojai

2024 m. 93,3 % Oulu gyventojų kaip gimtąją vartojo suomių kalbą, 0,6 % – rusų, po 0,5 % – anglų ir arabų. Švedų kalbą vartojo 0,2 % gyventojų. 2024 m. 7 % miesto gyventojų buvo imigrantų kilmės – daugiausia kilę iš buvusios TSRS, Švedijos, Kinijos, Indijos, Irako, Vietnamo, Pakistano, Šri Lankos.

2023 m. 67,2 % gyventojų laikė save liuteronais, 1,9 % priklausė kitoms krikščionių konfesijoms ar kitoms religijoms, 30,9 % – nereligingi.

Etimologija

Miesto pavadinimas kilęs nuo Oulu upės. Jos pavadinimas siejamas su suomių tarminiu žodžiu oulu, reiškiančiu „patvinę vandenys“, kuris galimai susijęs su samių åulo „ištirpęs sniegas“, åulot „tirpti“.

Istorija

Miestas įkurtas 1605 m., kai Švedijos karalius Karolis IX pastatė pilį Linansario saloje. Miesto teisės suteiktos 1610 m. Netrukus tapo svarbiu prekybos centru (čia prekiauta kailiais, degutu, lašišomis, odos dirbiniais). XVIII a. pabaigoje Oulu buvo antras (po Turku) pagal dydį Suomijos miestas, nuo 1779 m. – provincijos centras. 1793 m. sprogimas sugriovė tvirtovę, o 1822 m. miestą suniokojo gaisras. XIX a. viduryje mieste pradėta plėtoti pramonę, XIX a. pabaigoje iki miesto nutiestas geležinkelis. Krymo karo metu Oulu uostą ir dokus sugriovė britai.

Per II pasaulinį karą Oulu buvo įsikūrusi Vokietijos kariuomenės įgula (apie 4000 žmonių), 1944 m. vasarį Oulu du kartus bombardavo TSRS aviacija.

2026 m. Oulu išrinktas Europos kultūros sostine (kartu su Trenčynu Slovakijoje).

Sportas

Futbolas

• AC Oulu – futbolo klubas;
• OTP Oulu – futbolo klubas;
• OPS Oulu – futbolo klubas;
• FC Oulu – buvęs futbolo klubas;
• Oulun Luistinseura – futbolo komanda;
• Castrén stadionas ir Račio stadionas.

• 
  Oulu centras
• 
  Popieriaus ir celiuliozės fabrikas
• 
  Tietomaa mokslo centras
• 
  Rinkos aikštė
• 
  Katedra

Nuorodos

• Oficiali miesto svetainė (angl.) Archyvuota kopija 2013-01-27 iš Wayback Machine projekto.