Narevas
| Narevas | |
|---|---|
 Narevas ties Ostrolenka | |
| Ilgis | 484 km |
| Baseino plotas | 75 200 km² |
| Ištakos | Šiaurės rytinėje Belovežos girios dalyje, 159 m a. v. j. l. |
| Žiotys | Vysla, Mazovijos Novy Dvuro mieste, 67 m a. v. j. l. |
| Šalys | Baltarusija, Lenkija |
 Vikiteka | Narevas |
- Apie kaimą tokiu pačiu pavadinimu žr. Narevas (kaimas).
Narevas, Narvė arba Naura (lenk. Narew, bltr. Нараў, Narav, ukr. Нарва, Narva) – upė Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose; dešinysis Vyslos intakas (tačiau dalyje šaltinių nurodoma kaip Vakarinio Bugo intakas). Prasideda Baltarusijoje, Belovežo girioje. Upės ilgis 484 km iš kurių Lenkijos teritorijoje upė teka 448 km, Baltarusijoje – 36 km, 1 km upė teka per valstybės sieną. Upės baseino plotas 75,200 km² iš kurių 21,302 km² yra Baltarusijoje ir 53,873 km² Lenkijoje. Upė teka Šiaurinės Palenkės ir Šiaurinės Mazovijos žemumose, Narevo aukštupio slėniu ir Narevo žemupio slėniu. Nuo Suražo iki Žendzianų tęsiasi Narevo nacionalinis parkas. 1994 m. įkurtas Lomžos Narevo upės slėnio kraštovaizdžio parkas.
Didžiausi intakai: Vakarinis Bugas (kairysis), Bebra, Vkra, Pisa (dešinieji). Upė būna užšalusi nuo gruodžio iki kovo. Bebros upe ir Augustavo kanalu sujungtas su Nemunu. Pre upės įsikūręs Lomžos miestas[1].
Dėl upės žiočių ilgą laiką vyksta diskusijos: ties Bugo-Narevo-Vyslos santaka yra susidaręs painus protakų ir meandrų labirintas. Kadangi Bugas ilgesnis už Narevą, laikyta, kad jis yra pagrindinis Vyslos intakas. Tačiau Narevas kur kas vandeningesnis. Įrengus Zegžinsko tvenkinį Narevas laikomas pagrindine upe, o Bugas – intaku. Kai kuriuose šaltiniuose vengiant šios dviprasmybės Vyslos intaku įvardijama bendra upė – Bugonarevas.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upės pavadinimas kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *nr, siejamos su vandeniu, upe ar srautu (kaip ir Narva, Neretva, Neris, Nerlė, Neras).
Dėl tikslaus lietuviško upės pavadinimo varianto kyla įvairių diskusijų ar tai turėtų būti Narevas ar Narvė. Lietuviškoje literatūroje upė dažniausiai vadinama Narevu, bet lenkų kalboje Narew yra moteriškosios giminės. Kadangi upės pavadinimas yra baltiškos kilmės (šiose vietovėse nuo V a. pr. m. e. iki XIV a. gyveno baltų gentis – jotvingiai[2]), o lenkai perėmė šį pavadinimą moteriškosios giminės linksniu, todėl panašu į tai kad ir baltiškasis pavadinimas anksčiau buvo moteriškosios giminės. Realiausia versija yra tai, kad anksčiau upės baltiškasis pavadinimas buvo Narvė. Manoma, kad būtent iš Narvės lenkai, neturėdami balsio ė, perėmė tą vardą kaip Narew, Narwia. Senieji Lenkijoje gyvenantys dzūkai upę vadindavo Narve, o Lomžos miestą, miestu prie Narvės. 1978 m. Belovežo girioje rastame Narevo pagonių šnektų žodynėlyje upė užrašyta kaip Naura.[3]
Gyvenvietės prie upės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Intakai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Narew Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VI (Malczyce – Netreba) z 1885 r. (lenk.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 297
- ↑ http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baltų_gentys_12-as_amžius.svg
- ↑ Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis
