Bebra
| Bebra | |
|---|---|
| Bebros pelkynai prie Bužino | |
| Ilgis | 165 km |
| Baseino plotas | 7051 km² |
| Ištakos | Novi Dvoro apylinkės |
| Žiotys | Narevas |
| Šalys | |
| Bebra | |
Bebra (lenk. Biebrza) – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje; Narevo dešinysis intakas.[1] Prasideda Novi Dvoro gyvenvietės apylinkėse, netoli sienos su Baltarusija. Teka į pietryčius senoviniu ledyniniu slėniu, kuris susidarė ledyno tirpsmo vandenims nuo Nemuno, o vėliau ir Merkio bei Neries aukštupių tekant link Vyslos. Slėnis supelkėjęs, upė skaidosi į protakas, keičia vagą, vietomis yra senvagių. Įteka į Narevą ties Vizna.
Didžiausi intakai: Mėta, Lega, Lukas, Visa (dešinieji), Sidra, Bžozuvka (kairieji).
Per Mėtos upę Bebra sujungta su Augustavo kanalu, o per jį – su Nemunu. Dešinieji upės intakai sudaro 75,5% viso upės baseino ploto, kairieji – 24,5%. Upės pelkynai saugomi Bebros nacionaliniame parke, apie 155 km upės patenka į šį parką. Upėje yra 135 km baidarių trasa su krantuose įrengtomis stovyklavietėmis ir svečių namais. Upės baseino plote gyvena šie žinduoliai: usūrinis šuo, ondatra, barsukas, lapės, šermuonėlis, stirna, elnias ir pilkasis vilkas. Upėje priskaičiuojamos 36 žuvų rūšys, daugiausiai tai: europinė lydeka, paprastasis šamas, ungurys, europinis šapalas ir paprastasis ūsorius.
Prie upės įsikūrę miestai: Liepinė, Goniondzas, Štabinas, Vizna.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo XIII a.-XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos per upės pietvakarinę dalį, nuo Osoveco Tverdzos kaimo iki Narevo upės ėjo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės siena.[2]
- Upė netoli Liepinės miesto
- Virš upės einantis geležinkelio tiltas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bebra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-02-28. Nuoroda tikrinta 2026-03-07.
- ↑ http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Polska_1386_-_1434.png