Marakešas

Marakešas مراكش
Marakešo senamiesčio reginys (Džema al-Fna aikštė)

Marakešas 31°38′0″ š. pl. 8°0′0″ v. ilg. / 31.63333°š. pl. 8.00000°r. ilg. / 31.63333; 8.00000 (Marakešas)

Laiko juosta: (UTC+0)

Valstybė	Marokas
Regionas	Marakešo-Tensifto-Alhauzo regionas

Gyventojų (2014)	911 990^[1]
Plotas	196,3 km²
Tankumas (2014)	4 646 žm./km²
Altitudė	468 m

Vikiteka	Marakešas

Kirčiavimas	Marakèšas ^[2]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 331

Marakešas (arab. مراكش = Marrākuš, ber. ⵎⵕⵕⴰⴽⵛ = mṛṛakc) – ketvirtas pagal dydį Maroko miestas bei vienas iš keturių „Maroko imperatoriškųjų“ miestų (kiti – Rabatas, Fesas ir Meknesas), įsikūręs šalies centrinėje dalyje, Aukštojo Atlaso kalnų papėdėje. Miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Marakeše gyvena beveik milijonas gyventojų, didžioji dalis jų turi berberiškas šaknis. Taip pat gana didelės yra europiečių bendruomenės: prancūzų, vokiečių, anglų, italų ir šveicarų. Miestas yra Marakešo-Tensifto-Alhauzo regiono sostinė. Pietiniame miesto pakraštyje yra Marakešo–Menara tarptautinis oro uostas. Geležinkeliai ir plentai į Safį, Kasablanką, plentai į Fesą, Agadyrą. Veikia 1978 m. įsteigtas universitetas, miesto, meno muziejai.

Verčiamasi maisto pramone (vaisių ir daržovių perdirbimo, aliejaus), tradiciniais amatais (kilimų audimas, odų apdirbimas ir kt.), turizmu. Apylinkėse kasamos švino, cinko, vario, molibdeno rūdos.

Etimologija

Nuo Marakešo miesto pavadinimo kilo viso Maroko tarptautinis pavadinimas.^[3] Berberų kalba šio miesto vardas reiškia „Dievo šalis“ (amūr n Yakuš).^[4]

Istorija

1062 m. Marakešą įkūrė Almoravidų dinastijos pirmasis valdovas Jusufas ibn Tašminas (Youssef Ibn Tachfin). Greitai jis tapo komerciniu, kultūriniu ir religiniu Magrebo, Andalūzijos ir šiaurinės Afrikos centru. Almochadų dinastijos valdymo metais Marakeše pastatyta Kutubijos (Koutoubia) mečetė. XI a.–XII a. ir XVI a.–XVII a. vidurio Marakešas buvo Maroko sostinė.

2023 m. rugsėjo 9 d. miestas smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimo.

Architektūra

Centrinę miesto dalį užima spindulinio plano medina (senamiestis), apjuosta 12 km ilgio tvora, pradėta statyti 1127 m. Gausu mečečių, medresių: žymiausia – Kutubijos mečetė (1162 m., laikoma maurų meno šedevru), taip pat XIV–XVI a. Sidi Muchamado ibn Sahilio, Kasbos, Ben Jusufo, Sidi Ben Sulaiman al-Džazuli mečetės. Tarp kitų svarbių architektūrinių objektų paminėtini XVIII a. al Mamunijos rūmai, XVI a. Bab Dukalos, al Muvasino vartai, XII a. Bab Agnau, Bab er-Robo vartai, XVII a. Saadidų mauzoliejus, XVII a. Sidi Bel Abaso nekropolis. Mieste gausu sodų, parkų. Džema el-Fna aikštė – didžiausia visoje Afrikoje.^[5]

Naujamiestyje – modernūs gyvenamieji namai, pramoniniai ir prekybiniai pastatai.

Galerija

Bab Agnau vartai
Kutubijos mečetė
Marakešo įtvirtintoji dalis (kasba)
Menaros sodai

Šaltiniai

↑ MARRAKECH in Marrakech (Marrakech - Safi)
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. ISBN 5-430-04654-X // psl. 225
↑ Ghouirgate, Mehdi (27 February 2020), Chapitre VIII. Le calife en son palais: maintenir son rang, L'Ordre almohade (1120–1269): Une nouvelle lecture anthropologique, Tempus (in French). – Toulouse: Presses universitaires du Midi, pp. 357–402, ISBN 978-2-8107-0867-3.
↑ Marrakeš. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

Nuorodos

Marakešo miesto gidas Archyvuota kopija 2008-10-13 iš Wayback Machine projekto.

[1] MARRAKECH in Marrakech (Marrakech - Safi)

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. ISBN 5-430-04654-X // psl. 225

[4] Ghouirgate, Mehdi (27 February 2020), Chapitre VIII. Le calife en son palais: maintenir son rang, L'Ordre almohade (1120–1269): Une nouvelle lecture anthropologique, Tempus (in French). – Toulouse: Presses universitaires du Midi, pp. 357–402, ISBN 978-2-8107-0867-3.

[5] Marrakeš. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

ž a r Pasaulio paveldo objektai Maroke
Materialusis	Feso medina (1981) · Marakešo medina (1985) · Ait Benhadu ksaras (1987) · Istorinis Mekneso miestas (1996) · Volubilio archeologinė vietovė (1997) · Tetuano medina (1997) · Saviros medina (2001) · Portugalų miestas Mazganas (2004) · Rabatas: šiuolaikinė sostinė ir istorinis miestas (2012)
Nematerialusis	Kultūrinė Džamaa el-Fna aikštės erdvė (2008) · Tan-Tan musemas (2008) · Viduržemio jūros virtuvė (2010, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 23 kitomis valstybėmis) · Vyšnių festivalis Sefrou (2012) · Arganas, praktikos ir žinios susijusios su argano medžiu (2014) · Taskivinas, karo šokis vakarų Atlase (2017) · Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos (2019, kartu su 13 kitų valstybių) · Gnava (2019) · Kuskusas, Magrebo virtuvė (2020, kartu su Alžyru, Tunisu ir Mauritanija) · Arabų kaligrafija: žinios, įgūdžiai ir praktika (2021, kartu su 15 kitų valstybių) · Tburida (2021) · Menai, įgūdžiai ir praktikos, siejami su metalo (aukso, sidabro ir vario) raižyba (2023, kartu su 9 kitomis valstybėmis) · Malhunas, liaudies poezijos ir muzikos menas (2023) · Henna: ritualai, grožio ir visuomeninės praktikos (2024, kartu su 15 kitų valstybių) · Marokietiškas kaftanas: menas, tradicijos ir įgūdžiai (2025)