Kovo 27
Išvaizda
| Vasario – Kovas – Bal | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | 31 | |||||
| 2026 | ||||||
Kovo 27 diena – 86-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 87-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 279 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aleksandrija – Alkmenas – Lidija – Nikodemas – Rupertas – Rūta [1]
- Fortūnatas – Gabrielius – Ginvilas – Skirmantė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1686 m. – Jonas Jokūbas Kvantas, Prūsijos evangelikų liuteronų generalsuperintendentas, rūpinęsis viso Šv. Rašto pirmuoju lietuvišku leidimu (1735).
- 1865 m. – Kazimieras Kazlauskas, kunigas, tautinio atgimimo veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1950 m.).
- 1880 m. – Feliksas Vizbaras, inžinierius architektas (m. 1970 m.).
- 1892 m. – Jonas Būtėnas, dainininkas (baritonas), pedagogas ir chorvedys.[2] (m. 1968 m.).
- 1899 m. – Juozas Listopadskis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, vėliau TSRS kariuomenės pulkininkas, pedagogas (m. 1971 m.).
- 1903 m. – Dovydas Šlapoberskis, spaudos darbuotojas (m. 1969).
- 1910 m. – Bronis Kaslas, teisininkas (m. 1996 m.).
- 1912 m. – Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė, baleto artistė, pedagogė (m. 1992 m.).
- 1913 m. – Petras Rimkūnas, prozininkas.
- 1918 m. – Bronius Urbanavičius, tarybinių partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1989 m.).
- 1921 m.:
- Albinas Morkus, rašytojas ir vertėjas (m. 1967 m.).
- Jokūbas Minkevičius, filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras (m. 1996 m.).
- 1926 m. – Julija Daniliauskienė, tautodailininkė (m. 2009 m.).
- 1931 m. – Vytautas Mizeras, prozininkas, mokytojas ekspertas.
- 1933 m. – Vladas Gasiūnas, dailėtyrininkas, muziejininkas (m. 2008 m.).
- 1935 m. – Laima Dabrienė-Rimkevičiūtė, chorvedė ir muzikos mokytoja.
- 1940 m. – Antanas Šurna, aktorius.
- 1941 m. – Tatjana Majorova, teatro aktorė.
- 1942 m.:
- Vahagnas Grigorianas, Lietuvoje gyvenęs armėnų rašytojas ir vertėjas (m. 2026 m.).
- Alfonsas Lidžius, fizikos mokytojas, savivaldybininkas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis veikėjas.
- Dalia Viskontienė-Skrinskaitė, muzikos mokytoja, vargonininkė, chorvedė.
- 1944 m. – Regimantas Gudelis, choro dirigentas, pedagogas, socialinių (edukologijos) mokslų daktaras.
- 1945 m.:
- Juozas Genevičius, skulptorius.
- Juozas Jarašūnas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1953 m.:
- Albinas Mitrulevičius, agronomas, ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Arvydas Garbaravičius, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Birutė, šokėja, choreografė, pedagogė.
- Romaldas Zubiela, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1954 m. – Rimvydas Anusauskas, inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1956 m. – Saulius Mažulis, inžinierius ir chorvedys.
- 1957 m. – Arvydas Cesiulis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Danutė Kubilienė, ūkio, politinė ir visuomenės veikėja.
- Edmundas Atkočiūnas, OFM, poetas.
- 1959 m.:
- Alina Gorevaja, politinė ir visuomenės veikėja.
- Gintaras Lazdynas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Virginijus Skroblas, pedagogas, Alytaus miesto visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Vytas Aputis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1964 m.:
- Vitalis Levendrauskas, futbolininkas.
- Žydrūnas Žvinklys, krepšininkas ir treneris.
- 1971 m. – Evaldas Priudokas, krepšininkas.
- 1972 m. – Saulius Simė, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1979 m. – Vidas Alunderis, futbolininkas.
- 1985 m. – Karina Vnukova, lengvaatletė, šuolininkė į aukštį.
- 1989 m. – Šarūnas Vasiliauskas, krepšininkas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1959 m. – Elžbieta Daugvilienė, tautodailininkė skulptorė (g. 1886 m.).
- 1963 m. – Kostas Sabonis, vargonininkas, dainininkas, chorvedys (g. 1891 m.).
- 1967 m.:
- Juozas Banaitis, muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas (g. 1908 m.).
- Viktoras Andriušis, dailininkas, scenografas (g. 1908 m.).
- 1979 m.:
- Juozas Žiugžda, kalbininkas, istorikas, akademikas (g. 1893 m.).
- Paulius Širvys, poetas (g. 1920 m.).
- 1981 m. – Jonas Macijauskas, sovietinis karinis veikėjas, generolas majoras (1944 m.) (g. 1900 m.).
- 1982 m. – Vladislovas Martinaitis, inžinierius kelininkas, pirmasis Lietuvos SSR plentų valdybos viršininkas (1944–1955 m.) ir automobilių transporto ir plentų ministras (1955–1976 m.) (g. 1910 m.).
- 1995 m. – Antanas Janonis, botanikas, metodininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1913 m.).
- 1998 m. – Bronius Elsbergas, architektas (g. 1901 m.).
- 2001 m. – Juozas Jaruševičius, teatro ir kino aktorius (g. 1930 m.).
- 2004 m. – Alė Kalvaitytė-Velbasienė, Elena Kalvaitytė-Morkūnienė, dainininkė (mecosopranas) (g. 1908 m.).
- 2025 m. – Algirdas Valavičius, miškininkas, išradėjas, miško muziejaus „Girios aidas“ įkūrėjas (g. 1933 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1918 m. – prie Rumunijos prijungta Moldova ir Besarabija.
- 1968 m. – žuvo Jurijus Gagarinas, pirmasis kosmonautas, pakilęs į kosmosą.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1796 m. – Julius Friedrich Heinrich Abegg, vokiečių kriminalistas, penalistas, baudžiamosios teisės profesorius (m. 1869 m.).
- 1817 m. – Karlas Vilhelmas fon Negelis, Šveicarijos botanikas. Aprašė ląstelės branduolio dalijimąsi, Augalų audinių susidarymą ir augimą, indų kūlelių sandarą, atrado paparčių spermatozoidus. Vienas pirmųjų ėmė botanikoje naudotis matematiniais metodais. Sukūrė spekuliatyvią paveldimumo ir evoliucijos teoriją (ortolamarkizmą), pagal kuria organizmų vystymąsi lemia jų nematerialios vidinės savybės (m. 1891 m.).
- 1845 m. – Vilhelmas Konradas Rentgenas, įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją (m. 1923 m.).
- 1847 m. – Otto Wallach, 1910 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (m. 1931 m.).
- 1866 m. – Jekabas Duburas, latvių teatro aktorius, režisierius, dainininkas (m. 1916 m.).
- 1871 m. – Henrikas Manas, vokiečių rašytojas. Tomo Mano brolis (m. 1950 m.).
- 1885 m. – Heinrich Mohn, vokiečių leidėjas (m. 1955 m.).
- 1886 m.:
- Ludwig Mies van der Rohe, vokiečių architektas, baldų dizaineris, vienas Modernizmo architektūros pradininkų (m. 1969 m.).
- Sergejus Kirovas, vienas garsiausių tarybinių partinių ir valstybės veikėjų, buvęs VKP(b) CK Politinio biuro narys, žuvęs pasikėsinimo metu (m. 1934 m.).
- 1901 m. – Sato Eisaku, 61-o, 62-o ir 63-io Japonijos ministrų kabineto premjerministras (m. 1975 m.).
- 1904 m. – Elsie MacGill, kanadiečių aeronautikos inžinierė(m. 1980 m.).
- 1917 m. – Cyrus Vance, JAV valstybės sekretorius (1977–1980 m.) (m. 2002 m.).
- 1927 m. – Mstislavas Leopoldovičius Rostropovičius, pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas, mecenatas, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo steigėjas (m. 2007 m.).
- 1931 m. – David Janssen, amerikiečių aktorius (m. 1980 m.).
- 1932 m. – Bailey Olter, buvo Mikronezijos Federacinių Valstijų politiku. Ėjo Mikronezijos viceprezidento pareigas nuo 1983 m. iki 1987 m. Buvo trečiasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas. Prezidento pareigas ėjo nuo 1991 m. iki 1996 m. 1996 m. gale, baigiantis kadencijai, patirė insultą. Likusius 2 jo prezidentavimo metus jo pareigas ėjo viceprezidentas Jacob Nena (m. 1999 m.).
- 1934 m. – Jutta Limbach, vokiečių teisininkė, teisėtyrininkė civilistė ir komercininkė, politikė (SPD), buvusi teisėja, Berlyno laisvojo universiteto (BLU) profesorė, habilituota teisės mokslų daktarė.
- 1942 m. – John Edward Sulston, 2002 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5].
- 1944 m. – Enrikė Baronas Krespo, teisininkas, Ispanijos ir Europos Sąjungos politinis veikėjas.
- 1945 m.:
- Anna Mae Pictou Aquash, viena žymiausių ir aktyviausių Amerikos Indėnų Judėjimo narių, mikmakų indėnė, 1976 metais rasta nužudyta (m. 1975 m.).
- Valdis Braunas, latvių fotografas.
- 1947 m. – Janusz Skolimowski, lenkų teisininkas ir diplomatas, nuo 2005 m. Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje.
- 1961 m. – Valērijs Kargins, latvių verslininkas, bankininkas, finansų grupės Parex vadovas.
- 1963 m. – Kventinas Tarantinas, amerikiečių kino režisierius, scenaristas, aktorius, Oskaro ir Auksinės palmės šakelės laimėtojas.
- 1966 m. – Haruto Umezawa, japoniškų komiksų autorius, Mangaka.
- 1969 m. – Mariah Carey, JAV dainininkė, dainų rašytoja, muzikos prodiuserė, muzikos klipo režisierė ir aktorė.
- 1970 m. – Elizabeta Mičel, amerikiečių aktorė.
- 1971 m. – Deividas Kultardas, karjerą baigęs Formulės 1 pilotas, vienas labiausiai patyrusių F1 lenktynininkų, dalyvavęs 247-iuose Grand Prix.
- 1975 m. – Stacy Ann Ferguson, JAV vokalistė, šokėja, aktorė, reperė, modelis ir dainų autorė.
- 1984 m. – Bretas Trevoras Holmanas, Australijos futbolininkas, žaidžiantis atakuojančio arba kairiojo krašto saugo pozicijoje. Nyderlandų klubo AZ Alkmaar žaidėjas.
1986 m. – Manuelis Neueris, Vokietijos futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
- 1987 m. – Daglas Reineris Hartris, anglų matematikas ir fizikas, mokslų daktaras. Labiausiai žinomas už skaitmeninės analizės vystymą ir jos taikymą atomo fizikoje (m. 1958 m.).
- 1988 m. – Brenda Song, amerikiečių aktorė, dainininkė.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1191 m. – Klemensas III, popiežius nuo 1187 m. gruodžio 19 d. iki mirties (g. 1130 m.).
- 1625 m. – Džeimsas VI, Škotijos, Anglijos ir Airijos karalius, pirmasis pasivadinęs Didžiosios Britanijos karaliumi. Nuo 1567 m. liepos 24 d. jis valdė Škotiją Džeimso VI vardu. Po 1603 m. kovo 24 d. įvykusios Karūnų sąjungos jis Džeimso I vardu tapo ir Anglijos bei Airijos valdovu. Jis buvo pirmasis Stiuartų kilmės Anglijos monarchas, įžengęs į sostą po paskutiniosios Tiudorų valdovės Elžbietos I, nepalikusios paveldėtojo, mirties (g. 1566 m.).
- 1916 m. – Karlis Miulenbachas, latvių pedagogas, kalbininkas, bendrinės latvių kalbos kūrėjas (g. 1853 m.).
- 1952 m. – TOJODA Kiičiro, japonų pramonininkas ir Toyodos staklių fabriko (Toyoda Loom Works) įkūrėjo Sakičio Tojodos sūnus (g. 1894 m.).
- 1967 m. – Jaroslav Heyrovsky, 1959 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (g. 1890 m.).
- 1968 m. – Jurijus Gagarinas, rusų kosmonautas, 1961 m. balandžio 12 d. apskriejęs Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapęs pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą (g. 1934 m.).
- 1983 m. – Janis Ivanovas, latvių kompozitorius (g. 1906 m.).
- 2006 m. – Stanislavas Lemas, žymus lenkų mokslinės fantastikos rašytojas (g. 1921 m.).
- 2007 m. – Paul Christian Lauterbur, JAV chemikas, 2003 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1929 m.).
- 2010 m. – Vasilijus Vasilijevičius Smyslovas, Rusijos šachmatininkas, tarptautinis didmeistris, buvęs šachmatų pasaulio čempionu nuo 1957–1958 (g. 1921 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kovo 27 (Day.lt)
- ↑ Arvydas Karaška. Jonas Būtėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 666 psl.
- ↑ Algirdas Valavičius. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2025-04-04.
- 1 2 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- 1 2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 27-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)