Pereiti prie turinio

Saulius Skvernelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Teigiama, kad šis straipsnis nesubalansuotas. Priežastis nesukonkretinta, bet gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Saulius Skvernelis
S. Skvernelis 2017 m. sausį
Gimė 1970 m. liepos 23 d. (56 metai)
Kaunas
Motina Elena Skvernelienė
Sutuoktinis (-ė) Silvija Skvernelė
Vaikai Eglė, Tadas
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Ėjo pareigas 2016 m. lapkričio 14 d. –
dabar
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas
Ėjo pareigas 2024 m. lapkričio 14 d. –
2025 m. rugsėjo 10 d.
Ankstesnis Viktorija Čmilytė-Nielsen
Vėlesnis Juozas Olekas
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
Ėjo pareigas 2016 m. lapkričio 22 d. –
2020 m. gruodžio 11 d.
Ankstesnis Algirdas Butkevičius
Vėlesnis Ingrida Šimonytė
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
Ėjo pareigas 2014 m. lapkričio 5 d. –
2016 m. balandžio 13 d.
Ankstesnis Dailis Alfonsas Barakauskas
Vėlesnis Tomas Žilinskas
Lietuvos policijos generalinis komisaras
Ėjo pareigas 2011 m. kovo 7 d. –
2014 m. lapkričio 4 d.
Ankstesnis Vizgirdas Telyčėnas
Vėlesnis Linas Pernavas
Veikla politikas, policijos komisaras, teisininkas
Alma mater 1994 m. Vilniaus technikos universitetas,

2005 m. Mykolo Romerio universitetas

VikitekaSaulius Skvernelis

Saulius Skvernelis (g. 1970 m. liepos 23 d. Kaune) – Lietuvos politikas, buvęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ir Seimo Pirmininkas (2024–2025 m.).[1]

Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigas.

Politinę karjerą pradėjo A. Butkevičiaus vyriausybėje, kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė vidaus reikalų ministro pareigas.

Išsilavinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį Kapsuką). 1977–1988 m. mokėsi Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje.

1989 m. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.[2]

1998–2005 m. studijavo Mykolo Romerio universitete, baigė teisės magistro studijas.[2]

Profesinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994–1998 m. dirbo Lietuvos policijos akademijos Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė Trakų rajono komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. Policijos viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaro pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas.[2]

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).[3] Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.[4][5] 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas Linas Pernavas.[6]

Vidaus reikalų ministras (2014–2016 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. lapkričio 11 d. Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, vidaus reikalų ministras (VRM) Dalius Alfonsas Barakauskas atsistatydino iš užimamų pareigų.[7] Lapkričio 11 d. jį pakeitė Rolando Pakso pasiūlytas, premjero Algirdo Butkevičiaus pateiktas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės paskirtas Saulius Skvernelis.[8] Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.[9]

Kritika po I. Molotkovo paieškos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir Aro pajėgoms.[10] Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia premjerui, o ne Seimo pirmininkei. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.[9] L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.[9]

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.[9][11][12] Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.[13]

Atsistatydinimas (2016 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose ir atstovauti „Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai“. „Tvarka ir teisingumas“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.[14] 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas Tomas Žilinskas.[15]

Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – S. Skvernelio ministrų kabinetas.

2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus 2012–2016 m. Seime.[16]

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su socialdemokratais (LSDP) ir konservatoriais. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti Liberalų sąjūdį.[17]

Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino Ūkio, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijas.[18] 2016 m. gruodžio 13 d. S. Skvernelio ministrų kabineto programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.[19]

2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą 2019 m. prezidento rinkimuose.[20] 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).[21]

2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas Vytautas Bakas, buvęs S. Skvernelio patarėjas vidaus reikalų ministerijoje. Štabe taip pat dirbo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas ėjęs Zenonas Vaigauskas.[22] S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, NATO įsipareigojimų įvykdymą.[22]. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino Lenkiją, šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.[22]

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis prezidento rinkimų turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.[23] Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki 2020 m. Seimo rinkimų.[24]

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos.

2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko LVŽS frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. [25]

2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL), jos pirmininku išrinktas S. Skvernelis.[26]

2024–2028 m. Seimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.[27]

2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „Nemuno aušros“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo Generalinės prokuratūros kreipimosi atveju [28].

2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į Seimo pirmininko pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.[29]

2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero Gintauto Palucko artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.[30][31]

Vidaus politika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2025 m. gegužę užimdamas Seimo pirmininko pareigas teigė palaikantis nemokamus abortus jeigu kyla grėsmė moters, vaisiaus gyvybei, išžaginimo atveju. Kitais atvejais laikėsi nuomonės, kad nėštumo nutraukimas neturėtų būti apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo.[32]

2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, bet pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias pilietines teises kaip atstovavimą, paveldimumą.[33]

2025 m. balandžio mėnesį Konstituciniam Teismui nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.[34][35]

Ikiteisminis tyrimas 2026 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant STT, atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose ir namuose.[36] Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.[36][9] Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.[37] Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.[38]

2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį kyšininkavimą. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.[39][40]

Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti [41].

2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.[42]

2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.[43]

2026 m. liepos 1 d. teismas įsakė S. Skverneliui devėti apykoję. Dėl šio sprendimo parlamentaras negalėjo vykdyti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario pareigų, kadangi į kabinetą negalima įsinešti jokių elektroninių prietaisų. Seimo narys po šio sprendimo bylą pavadinino „politine“ ir teisėjo sprendimą apskundė, taip pat žadėjo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą [44]. 2026 m. liepos 27 d. teismas atmetė S. Skvernelio skundą ir nurodė, kad seimo narys nesilaikė raštinio pasižadėjimo nebendrauti su viena iš įtariamųjų [45].

Kontroversijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Orlen Lietuva“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „Orlen Lietuva“ bendrovės susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339“ 2019 m. lapkritį.[46]

Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į 2016–2020 m. Seimą metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku Jaroslavu Kačinskiu. Jame aptarti „Orlen Lietuva“, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos“ skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jai paslaugas teikusių „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.[46]

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Juos organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas Tomas Pačėsas. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs Lenkijos Senato vicepirmininko pareigas.[46][47]

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuvos“ problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „Orlen“ prašymus ir norus.[46] Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.[48] Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.[46]

„Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.[49] Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.[50] Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus <…> „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.[46]

Po sutarties pasirašymo 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.[51]

2017 m. lapkričio 13 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurį įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, pagal kurią stambioms bendrovėms leista susigrąžinti 85% šio mokesčio. Konkurencijos tarybai pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.[46] 2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.[52]

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.[46]

„Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. Panevėžio „Lietkabelio“ klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius Alvydas Bieliauskas kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. Vilniaus miesto savivaldybė atskleidė, kad Vilniaus „Rytas“ iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. Kauno „Žalgiris“ – 270 tūkstančių eurų [53][46]

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naują žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.[54] Susilaukęs klausimų, S. Skvernelis pakomentavo, kad jo sutuoktinės „atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.[55]

„Registrų centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. rugsėjo 14 d. „Registrų centras“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo.[56]

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto premjero S. Skvernelio ir RC vadovo Sauliaus Urbanavičiaus susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė: „jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas Skirmantas Malinauskas vėliau žurnalistams patvirtino, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai aptartas duomenų teikimas žurnalistams.[57]

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro Roko Masiulio pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieigą prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo. Pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis asmeniškai prieštaravo R. Masiulio pasiūlymams. [58][59]

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai pradėta teikti RC duomenis.[60]

2018 m. spalio 16 d. S. Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad R. Masiulio projektui pritarta nebuvo, nes jis esą turėjo trūkumų. Teigė, kad vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio pabaigos ir šių duomenų perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.[61][62]

2020 m. liepos 23 d. Lietuvos vyriausias administracinis teismas neskundžiamai nusprendė, kad ištrindama pasitarimo įrašą Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją.[62]

Knygos „Kabinetas 339“ skundas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.[63]

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. VVTAT nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo.[64]

Asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga onkologine liga – limfoma.[65] Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma chemoterapija ir imunoterapija.[66] 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, buvo pasiekta pilna remisija.[67]

Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis anglų kalbą.[68][69]

Įvertinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“
  • 2005 m. III laipsnio Vadovybės apsaugos departamento prie VRM garbės ženklas
  • 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“
  • 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius[70]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Samoškaitė, Eglė (2024-11-14). „Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2025-09-30.
  2. 1 2 3 „Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis“. vrk.lt. Vilnius: VRK. 2024-07-16. Nuoroda tikrinta 2026-02-19.
  3. ↑ Gudavičius, Stasys (2011-02-25). „S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.)“. kauno.diena.lt. Kaunas. Nuoroda tikrinta 2026-02-19.
  4. ↑ „S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį“. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2011-02-25. Nuoroda tikrinta 2025-09-30.
  5. ↑ „Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų“. 2014 m. lapkričio 10 d. dekretas Nr. 1K-129. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2025-09-30.
  6. ↑ „Paskirtas policijos generalinis komisaras“. lrt.lt. Vilnius: LRT. 2014-11-10. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  7. ↑ Aukštuolytė, Rima (2014-10-30). „Atsistatydino vidaus reikalų ministras“. vz.lt. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  8. ↑ „Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis“. 15min.lt. 15min. 2014-11-11. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  9. 1 2 3 4 5 Antanavičius, Ugnius (2016-11-22). „S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  10. ↑ „Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais“. tv3.lt. TV3. 2015-11-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  11. ↑ „A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste“. bernardinai.lt. Vilnius. 2015-11-23. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  12. ↑ Gudavičius, Stasys (2025-11-24). „Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo“. vz.lt. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  13. ↑ Gudavičius, Stasys (2025-11-30). „Skvernelis nebeatsistatydina“. vz.lt. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  14. ↑ „S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų“. lrt.lt. Vilnius: LRT. 2016-03-29. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  15. ↑ Gudavičius, Stasys (2016-04-13). „Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru“. vz.lt. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  16. ↑ Pūkenė, Rūta (2016-11-14). „Darbą pradėjo naujas Seimas“. delfi.lt. Vilnius: Delfi. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  17. ↑ „Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški“. lrt.lt. Vilnius: LRT. 2016-10-25. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  18. ↑ Noreika, Matas (2016-11-08). „Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis“. vz.lt. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  19. ↑ Gudavičius, Stasys (2016-12-13). „Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė“. vz.lt. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-02-15.
  20. ↑ Gudavičius, Stasys (2019-01-17). „S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose“. vz.lt. Vilnius: Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2026-02-19.
  21. ↑ Gapšys, Justinas (2019-01-26). „Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę“. vz.lt. Vilnius: Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2026-02-19.
  22. 1 2 3 Pankūnas, Gytis (2019-03-13). „Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva““. lrt.lt. Vilnius: LRT. Nuoroda tikrinta 2026-02-19.
  23. ↑ „Rezultatai“. vrk.lt. Vilnius: VRK. Nuoroda tikrinta 2026-02-19.
  24. ↑ „S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru“. alfa.lt. Vilnius. 2019-07-09. Nuoroda tikrinta 2026-02-19.
  25. ↑ https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-[neveikianti nuoroda]
  26. ↑ https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos
  27. ↑ https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai
  28. ↑ https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449
  29. ↑ „Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku“. lrs.lt. LR Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  30. ↑ Samoškaitė, Eglė (2025-07-31). „Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  31. ↑ „S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai“. jp.lt. „Jūsų panevėžys“. 2025-08-08. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  32. ↑ Majauskaitė, Raminta (2025-05-29). „Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  33. ↑ Andrukaitytė, Milena (2020-10-22). „Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą““. delfi.lt. Delfi. BNS. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  34. ↑ „Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius“. tv3.lt. TV3. 2025-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  35. ↑ „Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas“. tv3.lt. TV3. 2025-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  36. 1 2 Stankevičius, Augustas; Perminas, Paulius (2026-02-09). „Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas)“. bns.lt. Vilnius: BNS. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  37. ↑ Miškinis, Vytenis (2026-02-09). „Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus“. delfi.lt. Vilnius: Delfi. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  38. ↑ Narkūnas, Vilius (2026-02-09). „Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  39. ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia
  40. ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas
  41. ↑ https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/
  42. ↑ Gaučaitė-Znutienė, Modesta (2026-04-16). „Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41)“. lrt.lt. Vilnius: LRT. Nuoroda tikrinta 2026-04-25.
  43. ↑ „Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27)“. lrt.lt. Vilnius: LRT. 2026-04-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-25.
  44. ↑ https://www.delfi.lt/naujienos/politika/seime-suveike-skvernelio-apykoje-manes-reikalauja-iseiti-i-lauka-120275920
  45. ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3003164/teisejas-skverneliui-uzdeta-apykoje-nes-jis-sistemingai-bendravo-su-itariamaja?srsltid=AfmBOoou4laGSr6q-O1T7L8DdcN6lkc33VzmDWUBsUNKriDOKA9gDpdo
  46. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Davidonytė, Birutė; Pancerovas, Dovydas (2019-11-04). „Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai“. 15min.lt. Vilnius: 15min. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  47. ↑ Burzyńska, Agnieszka (2017-08-02). „Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt!“. fak.pl. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  48. ↑ Jakučionis, Saulius (2018-03-09). „Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas“. 15min. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  49. ↑ „„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų“. 15min.lt. Vilnius. 2017-06-28. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  50. ↑ Pancerovas, Dovydas (2019-11-05). „„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta“. 15min.lt. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  51. ↑ „„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva““. 15min.lt. Vilnius. 2017-09-04. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  52. ↑ Davidonytė, Birutė (2020-08-19). „Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai““. 15min.lt. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-02-16.
  53. ↑ Davidonytė, Birutė (2019-11-07). „„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  54. ↑ „Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen““. lrytas.lt. Lrytas. 2020-02-04. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  55. ↑ „Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“. lrytas.lt. Lrytas. 2020-02-05. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  56. ↑ https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/
  57. ↑ Davidonytė, Birutė (2019-12-16). „Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“?“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2026-03-09.
  58. ↑ „Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką“. lrytas.lt. Lrytas. 2018-10-16. Nuoroda tikrinta 2026-03-09.
  59. ↑ „S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti“. 15min.lt. 15min. 2018-10-16. Nuoroda tikrinta 2026-03-09.
  60. ↑ Balčiūnienė, Rūta (2018-10-10). „Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai“. vz.lt. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2026-03-09.
  61. ↑ Plikūnė,elta, Dalia (2018-10-16). „Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2026-03-09.
  62. 1 2 „Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą“. alfa.lt. Alfa.lt. 2020-07-23. Nuoroda tikrinta 2026-03-09.
  63. ↑ „Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą“. lrt.lt. LRT. 2020-08-03. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  64. ↑ „Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų“. lrt.lt. LRT. 2021-03-12. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  65. ↑ Vireliūnaitė, Lauryna (2019-08-28). „Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  66. ↑ „Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai?“. lrt.lt. LRT. 2019-08-28. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  67. ↑ Pocytė-Medutė, Kristina (2020-02-05). „Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2026-02-17.
  68. ↑ „Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą“. lrytas.lt. Lrytas. 2019-01-30. Nuoroda tikrinta 2025-09-30.
  69. ↑ https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw
  70. ↑ https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Politinis postas
Prieš tai:
Dailis Alfonsas Barakauskas		 LR vidaus reikalų ministras
2014–2016 m.		 Po to:
Tomas Žilinskas
Prieš tai:
Algirdas Butkevičius		 Lietuvos ministras pirmininkas

2016–2020 m.		 Po to:
Ingrida Šimonytė
Prieš tai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen		 Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas
2024– m.		 Po to:
-
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Saulius_Skvernelis&oldid=7889742"