Jonas Kalinauskas
| Jonas Kalinauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1947 m. lapkričio 24 d. Pajevonys, Vilkaviškio apskritis |
| Mirė | 2026 m. kovo 5 d. (78 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Liepynės kapinėse[1] |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | poetas, redaktorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2011 m. „Poezijos pavasario“ Maironio premija | |
Jonas Kalinauskas (1947 m. lapkričio 24 d. Pajevonyse, Vilkaviškio apskrityje – 2026 m. kovo 5 d. Vilniuje)[2][1] – Lietuvos poetas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sesuo – raštoja Danutė Kalinauskaitė.
Jonas Kalinauskas 1972 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, 1985 m. – Maksimo Gorkio pasaulinės literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus Maskvoje. Dirbo periodinių leidinių redakcijose, pataisos darbų kolonijoje, Lietuvos kino studijoje.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jono Kalinausko kūrybai būdingas lakoniškas suprozintas kalbėjimas, dažnai atspindintis mažo provincijos miestelio slegiančią buitį ir vidinę nedarną; vyrauja fragmentiškumas, motyvų kaita, eilėraščio virsmas novelės santrauka. Vėlyvoji lyrika – modernesnės formos, joje ryšku sapno, būties skaudumo, susvetimėjimo motyvai.[3] Parašė scenarijų meniniams, dokumentiniams ir muzikiniams filmams.[4]
Jono Kalinausko eilėraščių išversta ir publikuota rusų, anglų, vokiečių, ispanų, lenkų, prancūzų ir kitomis kalbomis.[5]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pajevonio fragmentai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
- Kalbėk, paukšti: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980; Maskva: Sovietskij pisatel, 1988.
- Žemės kvapai: poezija. – Maskva: Molodaja gvardija, 1981.
- Tyla ir ugnis: eilėraščiai. – Vilnius, 1984.
- Atminties namai: eilėraščiai. – Vilnius, 1986.
- Trys gurkšniai oro: eilėraščiai ir poema. – Vilnius: Vaga, 1989.
- Žvelgiu į tamsą: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius: Vaga, 1990.
- Veidas dilgėlėse: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.
- Raktų rūdys: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1999.
- Ir nėra svarbu: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
- Sapnų liudininkas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
- Miego meistras: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
- Plunksnų plėšytojos: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
- Mano sodo vagis: eileraščiai. – Kaunas: Kauko laiptai, 2013.
- Ar Spangis ateis: eileraščiai. – Kaunas: Kauko laiptai, 2014.
- Nesantis = Absent: eilėraščiai. – Vilnius: Slinktys, 2025.[6]
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1982 m. sąjunginio N. Ostrovskio literatūrinio konkurso laureatas.
- 1984 m. Šakių rajono premija už eilėraščius kaimo tema.
- 2006 m. Salomėjos Nėries literatūrinė premija už poezijos knygą „Sapnų liudininkas“.
- 2011 m. Poezijos pavasario laureatas už eilėraščių rinkinį „Plunksnų plėšytojos“.
- 2013 m. Jotvingių premijos laureatas už poezijos knygą „Mano sodo vagis“.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05). Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.
- ↑ Kalinauskas Jonas. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-03-06.
- ↑ Jonas Kalinauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ http://tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/250-kalinauskas-jonas
- ↑ http://www.rasytojai.lt/lt/veikla/59-rasytojai/esami-nariai/k/197-kalinauskas-jonas Archyvuota kopija 2018-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kalinauskas Jonas. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.
